Po 2023 m. gruodžio 8 d. visame vyne, kuris nebuvo pagamintas iki šios datos, turi būti nurodyta informacija apie sudedamąsias dalis, alergenus, energiją ir mitybinę vertę pagal Reglamentą (ES) 2021/2117.
Neatitinkantys reikalavimų vynai turi būti pašalinti iš rinkos, o pagal įstatymą gali būti taikomos ir sankcijos. Žr. Reglamentą (ES) 1306/2013, IV skyrius, 89 straipsnis.
Taigi, kas yra energija ir kaip ji skaičiuojama
Energijos apibrėžimas vyne:
Vyno energinė vertė paprastai išreiškiama terminu, vadinamu degimo šiluma. Degimo šiluma apibrėžiama kaip šilumos kiekis kalorijomis, išsiskiriantis visiškai sudeginus vyno masės vienetą oro arba deguonies pertekliuje esant nustatytoms standartinėms sąlygoms. Degimo šiluma priklauso nuo vyno pobūdžio ir santykinės alkoholio, organinių rūgščių, angliavandenių ir poliolių dalies tame vyne (riebalų ir baltymų vyne yra nereikšmingai arba visai nėra). Ji paprastai išreiškiama kilokalorijomis, o standartinė masė yra 100 ml.
Energijos vienetas
Vyno energinę vertę galima išreikšti kilokalorijomis (kcal) arba kilodžauliais (kJ).
Kilokalorija
Viena kilokalorija yra šilumos kiekis, reikalingas 1 kg vandens temperatūrai pakelti 1 °C. Tai tūkstantį kartų daugiau nei maža kalorija, naudojama fizikiniuose matavimuose.
Kilodžaulis
Viena kilokalorija lygi 4,186 kilodžaulio. Taigi tūkstantis kilokalorijų lygus 4,186 × 10³ kilodžaulio arba 4,186 megadžaulio.
Į kuriuos parametrus reikia atsižvelgti, norint tiksliai apskaičiuoti vyno energinę vertę
Norint būti tiksliems ir sukurti tikslų energijos skaičiuotuvą, reikia žvelgti į pagrindinius vyno komponentus, kurie virškinimo metu išskiria energiją.
Etanolis
Tai iki šiol pagrindinis veiksnys skaičiuojant vyno energiją. Vynuose paprastai vidutiniškai yra nuo 12 % iki 13,5 % alkoholio/tūrio, o tai duoda nuo 66 iki 75 kcal/100 ml (alkoholis sveria 0,789 g/ml ir duoda 7 kcal vienam gramui).
Angliavandeniai
Paprastumo dėlei vyno angliavandeniai yra visi cukrūs, likę po alkoholinės fermentacijos.
Tipiniuose sausuose vynuose yra nuo 1 iki 5 g/l likutinio cukraus, tai atitinka 0,4–2 kcal/100 ml. Saldus vynas su 130 g/l likutinio cukraus iš savo cukraus gauna 52 kcal/100 ml.
Organinės rūgštys
Vynuose vyraujančios nelakios rūgštys yra vyno, obuolių, citrinos ir gintaro rūgštys. Jų atitinkami kiekiai vyne gali labai skirtis, tačiau apskritai galima tikėtis 1000–4000 mg/l vyno rūgšties, 0–8000 mg/l obuolių rūgšties, 0–500 mg/l citrinos rūgšties ir 500–2000 mg/l gintaro rūgšties. Visos šios rūgštys atsiranda iš vynuogių, išskyrus gintaro rūgštį, kurią fermentacijos proceso metu pagamina mielės. Kai kurie vynai patiria obuolių rūgšties-pieno rūgšties fermentaciją (bakterinę fermentaciją), kurios metu obuolių rūgštis virsta pieno rūgštimi. Vynuogėse taip pat yra askorbo rūgšties (vitamino C), tačiau ji fermentacijos metu prarandama.
Nors šios rūgštys labai svarbios vyno skoniui ir pusiausvyrai, jos atlieka nedidelį vaidmenį skaičiuojant energiją. Tipiškas vynas, kurio bendrasis rūgštingumas (TA) yra 7 g/l, duoda 2,1 kcal/100 ml.
Poliolai
Tai specifinė cukraus alkoholių grupė. Vyne poliolai atsiranda iš mielių alkoholinės fermentacijos metu. Pagrindinis poliolis vyne yra glicerolis, o kai jo gamyba sustoja, susidaro D-arabitolis, D-sorbitolis ir D-manitolis.
Priklausomai nuo fermentacijos sąlygų poliolių kiekis gali svyruoti nuo 4 g/l iki daugiau nei 20 g/l, kai vynuoges paveikia Botrytis.
Vidutinė 7 g/l vertė yra priimta standartinio vyno vertė. Poliolai turi nedidelę įtaką bendram vyno kalorijų kiekiui. Net ir esant 20 g/l jie duoda tik 4,8 kcal/100 ml.
O kaip riebalai, baltymai ir druska?
Šiuo metu reikalaujama rodyti riebalų, baltymų ir druskos kiekį, kad būtų laikomasi naujų ES reikalavimų vyno etiketėms. Tikrovė tokia, kad šios vertės bus NULIS 99 % visų vynų, tačiau vis tiek turime rodyti šiuos nulinius ar mažus kiekius.
Baltymai
Baltymai raudonuosiuose vynuose reaguoja su taninu, todėl jų nėra. Baltuosiuose vynuose vyndariai vyną skaidrina, kad pašalintų baltymų perteklių ir išvengtų nepageidaujamo drumstumo butelyje.
Riebalai
Vyne riebalų nėra, nes jis pagamintas iš vynuogių, kuriose riebalų nėra.
Druska
Vyne paprastai yra labai mažas druskos (NaCl) kiekis, o daugumoje vynų yra nuo 5 iki 30 mg/l NaCl. Yra keletas išimčių vynuose, pagamintuose iš vynuogių, auginamų netoli jūros, kur druskos kiekis gali būti 50–60 mg/l, arba kai kuriuose vynuogynuose, kur drėkinimo vanduo turi didelį NaCl kiekį. Pavyzdžiui, Australijoje kai kurių vynų druskos koncentracija siekia apie 1000 mg/l.
Kad padėtis taptų aiškesnė: priimtas žmogaus paros druskos poreikis yra apie 2300 mg per dieną.
Apibendrinant
Skaičiuojant vyno energinę vertę, svarbiausias veiksnys yra vyno alkoholio kiekis. Cukrus, rūgštys ir poliolai visi vaidina vaidmenį skaičiavime, tačiau sausame vyne jie atlieka santykinai nedidelį vaidmenį bendroje energinėje vertėje; saldžiame vyne cukrus prideda daug. Šiaip ar taip, tikslumo labui jie turėtų būti jūsų skaičiavimo dalis.
Tikėkimės, kad Europa susiprotės ir panaikins reikalavimą gamintojams rodyti vynų riebalų ir baltymų kiekį. Druskos klausimas taip pat galėtų būti peržiūrėtas daugumai vynų, atsižvelgiant į minimalų kiekį, randamą įprastame vyne.
Kaip PinotQR tvarko energijos skaičiavimus?
Mūsų el. etikečių sprendime yra paprastas ir automatinis skaičiuotuvas, todėl kiekvienam vynui turite įvesti tik alkoholį, likutinį cukrų ir organinę rūgštį (TA), o mes atliksime likusį darbą.
Tačiau leidžiame jums perrašyti kitas šešias reikšmes, jei jūsų vynas šiek tiek ypatingas! Šiaip ar taip, mūsų paslauga siūlo greitą ir neskausmingą jūsų el. etikečių tvarkymo procesą.
Jei turite daugiau klausimų dėl energinių verčių vyne skaičiavimo, nedvejodami išsiųskite mums žinutę.
